Lietuvis, pradėjęs rekordų knygų leidybos istoriją pasaulyje
Pirmąją pasaulyje knygą apie išskirtinius pasiekimus – tai, ką šiandien vadiname rekordais – išleido lietuvis kunigas Augustinas Liepinis (1896–1977). 1933 m. pasirodęs jo leidinys „Kitų pėdomis. Pavyzdžių rinkinys“ buvo skirtas skatinti mokinius, mokytojus ir visuomenę semtis įkvėpimo iš gyvenimo pavyzdžių. Joje yra aprašyti kai kurie išskirtiniai pasiekimai, praminti angliškai rekord‘ai. Taip Lietuvoje pradėta pasaulinė rekordų knygų leidyba.
Apie išskirtinių pasiekimų knygos pradininką
A. Liepinis 1928 m.
Augustinas Liepinis (1896 m. lapkričio 21 d. Zilgalių vienkiemyje, dabar Latvijoje, tuomet – Kuršo gubernijoje – 1977 m. spalio 13 d. Panemunyje; palaidotas Rygos Sarkandaugavos kapinėse) – dvasininkas, veiklus kultūros ir švietimo veikėjas, spaudos bendradarbis, pirmasis pasaulyje pradėjęs registruoti išskirtinius pasiekimus, pramintus rekordais. Didžiąją gyvenimo dalį jis praleido Lietuvoje.
Mokslai ir dvasinis kelias
- Užaugo sudėtingomis sąlygomis: vos metukų neteko tėvo, o iš septynių brolių išgyveno tik keturi.
- 1908–1909 m. mokėsi Suvainiškio pradinėje mokykloje (Rokiškio r.).
- 1909–1911 m. – mokėsi Neretos Kesterio mokykloje, (buvusi Kuršo gubernija, dabar Latvija).
- 1911–1914 m. – mokėsi Rygos privačia A. Karti progimnazija.
- 1914–1921 m. – mokėsi Kauno kunigų seminarijoje (su pertraukomis dėl karo).
- 1921 m. įšventintas į kunigus ir paskirtas Rokiškio vikaru bei tikybos mokytoju.
- 1923–1926 m. – studijavo filosofiją Lietuvos universiteto Teologijos-filosofijos fakultete.
- 1940 m. jam suteiktas garbės kanauninko titulas.
- 1941 m. paskirtas Panemunio (Rokiškio apskr.) klebonu. Čia jis klebonavo net 35 metus.
Kūrybinė veikla ir išskirtinių pasiekimų registravimas
Būdamas moksleiviu pradėjo rašyti pirmuosius straipsnius. 1927–1940 m. redagavo laikraščius „Panevėžio balsas“ ir „Panevėžio garsas“. Bendradarbiavo su daugybe leidinių: „Tėvynės Sargas“, „Žvaigždė“, „Pavasaris“, „Rygos balsas“ (vėliau – „Lietuvių balsas“), „Vienybė“, „Sargas“, „Laisvė“, „Ūkininkas“, „Šaltinis“, „Rytas“, „XX amžius“, „Ateitis“, „Tiesos kelias“ ir kitais. Paskelbė šimtus straipsnių, vertė religinius tekstus (pvz., Šv. Aloyzo gyvenimą, Dievo akivaizdoje), išleido knygas, dažnai pasirašydamas slapyvardžiais: Byras, Augulėlis, Lietuvis, Dūšyčių Dėdė ir kt. Ypatinga A. Liepinio veiklos sritis – išskirtinių pasiekimų registravimas. Jis pirmasis pasaulyje ėmėsi aprašyti bei skelbti išskirtinius pasiekimus, jau pramintus rekordais.
1933 m. Liepinis išleido knygą „Kitų pėdomis. Pavyzdžių rinkinys“. Leidinys sulaukė sėkmės, buvo kartojamas 1937 ir 1939 m. Antrojo tomo, pasirodžiusio pavadinimu „Kitų pėdomis. Pavyzdžių rinkinys“, pratartyje jos sudarytojas rašo: „… išleistas pirmas gyvenimo pavyzdžių rinkinys visuomenėje rado, palyginti, didelį pritarimą. Tai matyti ne vien iš daug kur išspausdintų atsiliepimų ir recenzijų. Pavyzdžiais iš „Kitų pėdomis“ rinkinio buvo nemaža naudojamasi spaudoje, mokykloje, sakykloje, susirinkimų salėse ir kitur“ (čia ir toliau autoriaus kalba netaisyta). A. Liepinis, būdamas kunigu, pirmiausia savo knygas skyrė pamokslininkams, mokytojams ir katechetams, taip pat paskaitininkams ir kitokiems kalbėtojams. Šiose knygose pateikti pavyzdžiai buvo skirti įkvėpti ir pamokyti. Skaitytojas čia turėtų rasti nenuobodžių ir naudingų pasiskaitymų, įdomių ir šiandien. Minimų trijų knygų tiražas buvo po 2–3 tūkst. vienetų.
Nors kai kurie pavyzdžių aprašymai neatitinka šių dienų išskirtinių pasiekimų sampratos, bet matosi, kad jau tuo metu autorius mąstė apie išskirtinius pasiekimus. Tariant kunigo A. Liepinio žodžiais: „Čia parinkti pavyzdžiai yra ne vien istoriški atsitikimai, bet ir gražūs padavimai, palyginimai, posakiai ir pan. Juos renkant turėta galvoje ne jų istorinis tikrumas, bet juose glūdį p a m o k y m a i“. Dabar pateikiant išskirtinius pasiekimus svarbiausia – duomenų tikrumas ir tikslumas, išvadas lai pasidaro pats skaitytojas.
A. Liepinis su motina 1940 m.
1940 m. prasidėjus sovietų okupacijai, buvo nuosekliai niekinami ne tik dvasininkai, bet ir tautiniai pasiekimai. Dėl ideologinių priežasčių A. Liepinio kūryba tapo nepriimtina valdžiai: apie jo darbus viešai neužsiminta, o išlikusios knygos slėptos specialiuosiuose bibliotekų fonduose.
Daugelis jo raštų taip ir liko rankraščiais – neišleisti. Kai kuriuos darbus, tarp jų ir nuo 1923 m. rašytą atsiminimų knygą „Byro pabiros“ bei asmeninį dienoraštį, autorius pats sudegino 1952 m., kaip jis sakė, „užėjus politiniams karščiams“.
Kiti rankraščiai žuvo per gaisrus: 1940 m. Panevėžyje, 1941 ir 1944 m. Panemunyje. Kadangi apie jo darbus ilgą laiką buvo tylima, o užsienyje vertimų į kitas kalbas nebuvo, tad jo sumanytas ir pradėtas darbas nepelnytai buvo užmirštas, tačiau šiandien akivaizdu – Augustinas Liepinis buvo pirmasis pasaulyje, pradėjęs registruoti išskirtinius pasiekimus.
A. Liepinis 1966 m.
Kodėl tai svarbu šiandien tęsti A. Liepinio palikimą?
A. Liepinio darbai rodo, kad Lietuvoje jau beveik prieš šimtmetį kurtas pasaulinis kultūrinis reiškinys. Jo pasakojimų rinkiniai įkvėpė, mokė, skatino siekti daugiau. Nors jo pavyzdžių samprata buvo kitokia nei šiandienos rekordų knygose, esmė išliko: svarbu registruoti tai, kas ypatinga.
Kurk istoriją – užregistruok savo išskirtinį pasiekimą!
A. Liepinis pradėjo – dabar tavo eilė!
Nesvarbu, ar tavo pasiekimas fizinis ar kūrybinis – jis vertas būti įamžintas.
Pasidalink savo pasiekimu ir tapk šiuolaikinės istorijos dalimi.