Kaip išleista pirmoji knyga „Lietuvos rekordai“
1990 metais, jau atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, išleidau pirmąją mūsų šalies rekordų knygą – „Lietuvos rekordai“. Jos kelias buvo ilgas ir nelengvas, prasidėjęs dar sovietinės okupacijos metais.
1987 m. su dėžute kortelių – būsimos knygos užuomazga – nuėjau į vaikų ir jaunimo leidyklą „Vyturys“. Redaktoriai įžvelgė tame kažką yra įdomaus, tačiau leidybos darbai jau buvo numatyti. Teko išeiti nieko nepešus. Vis dėlto, koridoriuje mane pasivijo redaktorius Stasys Kavaliauskas ir pasiūlė atnešti raštą apibūdinantį tokią knygą. Tai buvo iššūkis – ką galima parašyti apie tokį leidinį, kai „Gineso pasaulio rekordų knyga“ viešai buvo menkinama, TASSo pranešime vadinta „knygiūkšte“? . Šį žodį prisimenu iki šiol. Taip knygą vertino „komunizmą statanti“ valstybė, kurios išskirtinių pasiekimų sąskaitoje – pats didžiausias pasaulyje kalėjimas, pats pavojingiausias povandeninis laivas, patys masiškiausi trėmimai ir t. t.
Tuomet kilo mintis – gal knygą pavyktų „prastumti“ pasinaudojus Tarybų Lietuvos 50-mečio sukaktimi? Gal susidarytų galimybė išleisti tarybų Lietuvos piliečiams knygą apie tarybų Lietuvos rekordus, nors „tarybų Lietuvos“ toje knygoje nebuvo nė kvapo tarybiškumo. Būtent ši „jubiliejinė“ užuomina padėjo leidyklai pagrįsti leidybos būtinybę. Nors tokio turinio laiškas buvo rimtas pasiteisinimas, bet leidykla privalėjo gauti leidimą, todėl raštas buvo perduotas cenzūros įstaigai Glavlit‘ui (Главное управление по охране государственных тайн в печати,) tuometinei valstybinės spaudos cenzūros įstaigai.
Turėdama „perkūnsargį“ – artėjantį Tarybų Lietuvos 50-metį – leidykla gavo leidimą ir ėmėsi darbo. Netrukus sulaukiau skambučio: „Nešk greičiau – darom!“ O darymas buvo toks… Kad knyga būtų paruošta spaudai, visą kortelių turinį turėjau perrašyti spausdinimo mašinėle Teko išmokti ja spausdinti, todėl tik 1989 m. birželio 4 d. įteikiau knygos rankraštį leidyklai. O, tada prasidėjo redagavimo, koregavimo ir maketavimo darbai…
Politiniai įvykiai rutuliojosi greičiau nei kas tikėjosi. Sąjūdžio vedini įvykdėme politinį lūžį – atkūrėme Nepriklausomybę. Kartu su leidyklos Pažintinės ir mokslo populiarinimo redakcijos vedėju Stanislovu Kavaliausku visame makete, kur buvo „Lietuvos TSR“, pašalinome raides „TSR“. Tiesa, jų nebuvo daug, dažniausiai jų pasitaikė prie įstaigų pavadinimų. Visa kita liko nepakeista. Ir aš labai džiaugiuosi, kad penkerių metų darbas 1990 m. vasaros pabaigoje į leidinį, kuris pasirodė švarus, be sovietinių ideologijų atspaudų. SSRS su Gorbačiovu priešakyje tuo metu jau buvo pradėjusi Lietuvos ekonominę, politinę ir kultūrinę blokadą. N ekonominės aplinkybės nebuvo palankios knygų leidybai, bet visi besidomintys Lietuva ir jos pasiekimais gavo puikią dovaną apie Lietuvą.
Pirmasis universalus žinynas „Lietuvos rekordai“ buvo 128 puslapių leidinys, suskirstytas į 18 skyrių, kuriuose aprašyta apie 700 išskirtinių pasiekimų. Šią nedidelę, bet informatyvią knygelę piešiniais iliustravo dailininkas Vitalijus Suchockis. Dėl didelio susidomėjimo ji labai greitai pradingo iš knygynų lentynų.
Pirmojoje ir vėliau išleistose „Lietuvos rekordų knygose“ glaustai pristatoma išskirtinių pasiekimų mokslinė, istorinė ir kultūrinė reikšmė. Knygose įrašyti išskirtiniai pasiekimai nuo seniausių laikų iki šių dienų, aprėpiant ne tik dabartinę Lietuvos teritoriją, bet ir platesnį lietuvių pėdsaką net tolimiausiuose pasaulio kampeliuose, net tolimiausius dangaus skliaute objektus lietuviškais pavadinimais. Visi išskirtiniai pasiekimai atitinka Gineso pasaulio rekordų registravimo taisykles. Juos vertino leidinio sudarytojas, dabar Lietuvos išskirtinių pasiekimų tarnybos direktorius Vytautas Navaitis. Nuo pirmosios knygos iki šiol kiekvienas leidimas papildytas ir atnaujintas, todėl šis leidinys išliko patikimu šaltiniu apie nuostabius, kartais net neįtikėtinus, tačiau kruopščiai patikrintus Lietuvos žmonių pasiekimus.