Kiekviename mūsų slypi prigimtinis troškimas išreikšti save, išsiskirti. Tam yra daugybė būdų.
Žmonės nuo seniausių laikų siekė palikti pėdsaką istorijoje – pasiekimais, išradimais, kūryba. Šiandien šį norą galime įgyvendinti paprasčiau nei bet kada – registruodami savo išskirtinį pasiekimą čia.
Jau Antikos laikais šūkis: „Citius, altius, fortius!“ – „Greičiau, aukščiau, stipriau!“ skatino žmones siekti daugiau. Jau tuomet daugelis troško tapti Olimpinių žaidynių nugalėtojais. Tačiau tik atsiradus tikslioms matavimo priemonėms tapo įmanoma patikimai įvertinti ir palyginti, kad vienas ar kitas pasiekimas pranoko ankstesnį. Vis dėlto išskirtinių pasiekimų registravimo pradžia priklauso sportininkams.
Pirmasis žinomas pripažintas ir sporto pasiekimas registruotas 1853 m. liepos 8 d. kai 93-iosiose Škotijos aukštumų žaidynes šuolio į tolį iš vietos rungtyje kai J. Forbesas nušoko 9 pėdas 3 colius (2,82 m). Šis įrašas sporto žurnale tapo pirmuoju dokumentuotu išskirtiniu pasiekimu. Tuomet jis buvo įvardytas anglišku žodžiu record. Ilgainiui „rekordo“ sąvoka pradėta sieti su kitais aukščiausiais sportiniais pasiekimais. Ši sąvoka įsitvirtino ne tik anglakalbėse šalyse – daugelis tautų perėmė tiesiog garsažodį „rekordas“ neversdamos jo į savo kalbas.
Šiandien išskirtiniais pasiekimais (rekordais) pripažįstami aukščiausi išskirtiniai pasiekimai asmens ar asmenų grupės tam tikroje sporto šakoje, jei jie pagrįstai ir tiksliai išmatuoti: laiko, nuotolio, taškų skaičiaus ar kitais vienetais. Visi pasiekimai, atitinkantys tos sporto šakos federacijos patvirtintas taisykles, sporte vis dar vadinami rekordais. Ilgainiui „rekordo“ sąvoka praplėsta į kitas gyvenimo sritis, kaip pavyzdžiui, žemės ūkio, meno, technikos ar statybos. Net neįprasti klimato reiškiniai neretai pavadinami rekordais. Atsižvelgiant į mastą ir reikšmę, išskirtiniai pasiekimai skirstomi į pasaulinius (dar vadinamus absoliučiais), olimpinius, žemyno, nacionalinius ir kitus.
Daugelis finansiškai turtingų šalių rekordų požiūriu yra skurdžios. Tarkim prancūzai ir vokiečiai neturi savo nacionalinių rekordų knygų. Jiems paprasčiau nusipirkti licenziją ir išsiversti Gineso pasaulio rekordų knygą.
Lietuvoje išskirtiniai pasiekimai registruojami ir pagal amžiaus grupes, taip pat registruojami miestų, mokyklų, sporto klubų ar kitų bendruomenių išskirtiniai pasiekimai.