Didžiausia pasaga Šiaulių rajone

Didžiausia pasaga – 2,25 m aukščio, 2,12 m pločio „Laimės pasaga“ yra pagrindinė puošybinė erdvinio riboženklio „Kužiai“ dalis. 3,4 m aukščio riboženklis pastatytas 2024 m. prie įvažiavimo į Kužius nuo Šiaulių-Kuršėnų plento. Tai istorinio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Jotvingių Kryžiaus Riterių Ordino dovana Kužių miesteliui. Ši dovana sukurta ir pagaminta Šiaulių gamykloje „Elga“ pagal dizainerio Viliaus Purono sumanymą.

Legenda byloja apie Kužių pavadinimo kildinimą iš seniau vartoto žodžio „kužis“ – „arklys, kumelys, kumeliukas“. Pasakojama, kad mūsų senoliai čia augindavo daug žirgų-žirgužėlių, todėl ir saulutei spindint, ir esant labai tirštam rūkui, juos kviesdavo žodžiais: „kuž-kuž-kuž“. Taip vieta, kur kadaise ganėsi daug „kužiukų“, praminta Kužiais.

Riboženklyje „Kužiai“ slypi keli paslaptingi ženklai. Pagrindinis – didžioji pasaga su užrašu „Laimės pasaga“, kad visos pasagos bei aitvarai neštų laimę laimingų žmonių miestelin, kad šioje pasagoje fotografuotųsi tokie laimingi žmonės, kaip vestuvių dieną jaunavedžiai. Kitas paslaptingas ženklas – raidės „A“ ir „Ž“, esančios kitoje riboženklio pusėje. Pirma ir paskutine lietuviško raidyno raidės riboženklyje žymi aukštaičių ir žemaičių tarmių ribą, primindamos, kad nuo Kužių, į „A“ pusę plyti Aukštaitija, o į „Ž“ pusę – Žemaitija.