Didžiausia paminklosauginė dvaro sodyba

Didžiausia paminklosauginė dvaro sodyba – 48,2 ha ploto su 34 kultūros paminkliniais, 9 kitais statiniais – Pakruojo dvaro sodyba.

Dvaras įkurtas valdant vokiečių kilmės baronams fon Ropams (1790–1940). Dvare buvo gausūs meno kūrinių rinkiniai ir biblioteka. 1850–1860 m. įkurtas parkas. Nuo 1958 m. jis saugomas valstybės, nuo 1986 m. priskirtas prie respublikinės reikšmės gamtos paminklų, nuo 1997 m. priskirtas prie respublikinės reikšmės kultūros paminklų.

https://panoramas.lt/panoramata/bceb7d3a656401888303#pano-title

https://panoramas.lt/panoramata/4b670f2623e1c826af3a#pano-title

Pakruojo dvaras • Panoramos • Panoramas

https://panoramas.lt/panoramata/365058ad4c85c8d89712#pano-title

https://panoramas.lt/panoramata/f4775cd04b548c26dab5#pano-title

Dabar dvaro sodyba, priklausanti UAB „Pakruojo parkai“, turi architektūrinę, istorinę ir kraštovaizdinę vertę, yra pritaikyta turizmui ir rekreacijai. Dvaro centriniuose dviejų aukštų klasicistinio stiliaus rūmuose, puoštuose kolonomis ir portikais, įsikūrė Pakruojo krašto muziejaus „Žiemgala“ filialas. Prieš rūmus – parkas (užveistas 1850–1860). Parką ir rūmus juosia apie 1 km ilgio akmenų mūro parko tvora su puikios metalo kalybos vartais. Kiti dvare išlikę ir valstybės saugomi pastatai – vienintelis Lietuvoje penkių arkų tiltas-užtvanka (statyta 1821 m., restauruotas 2001), 7 tvartai, 2 ledainės, 2 sandėliai, 2 svirnai, evangelikų liuteronų bažnyčia (XIX a. pab.–XX a. pr., rekonstruota 1955), arklidė, daržinė, kalvė, karčema, kiaulidė, vandens ir vėjo malūnai, malūnininko, meistrų ir tarnautojo namai, oficina, pieninė, sarginė, spirito varykla, vaistinė, vežiminė ir rūsio liekanos. Šioje sodyboje yra ir kitų įvairios paskirties bei vertės statinių. Ūkiniai pastatai savitai išdėstyti į pusiau uždarus kompleksus. Visi jie statyti iš lauko riedulių ir skaldytų dolomito akmenų, daugelis su puošnia puošyba.